Text

 A                      Bm 
Vėskų gyvenime eso jau matęs
   Bm                                 A 
Ragavs vėsus gėrimus nu kavuos iki arbatas
     A                           Bm 
Bet kartas sugrįžęs pavargęs aš nomei
 Bm                            A 
Sav malonomou įsipėlo gierimą savei.

Atėj Karuols į mon žaidėmų aikštele
Iš užont ištraukė stebuklinga bonkele,
Vėrsdams, mesdams ramentus atbiega Valdielis,
Parūpėn uns užkond i geležėne čerkele.

Sakau anam – pėlk, pėlk, pėlk pėlna, netaupyk tikta,
Nevarvink, juk draugou tėkra negaila,
Pripylė uns pėlna, ronkuos nelaikė,
Ratielį prasukuom, Aleksandrijas vaikę.

Sakau aš anam

Priedainis
Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus

Tep skanę nubiega, nukaitėn mon gerkle,
Ontra ratielį prasukuom su vaikęs.
Tuok šmuotą ragavęs sene jau bebuvau,
Nu posės čerkelės pu stalu pakrėtau.

Kad davė per kuojes, niek suprasti nebegaliu,
Padouk mon kuok lašin, a kų tikta begali,
Vaikę, jau užtenk, užsokem butelką,
Pamęršuot, ka rek rytuo onkstei į talką.

Sakau aš aniem

Priedainis
Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus

Dar kartą sakau aš aniem

Nebepėlk mon viskiaus
Nebepėlk mon viskiaus
Nebepėlk mon viskiaus
Nebepėlk mon viskiaus

Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus